Naujienos

Daugumai mūsų darbas yra savaime suprantama gyvenimo dalis, susijusi tiek su finansine nepriklausomybe, tiek ir savęs realizavimu ir saviverte. Tuo metu žmonėms su negalia suderinti savo galimybes su darbdavio lūkesčiais gali tapti rimtu iššūkiu, paliekančiu juos už darbo rinkos, o kartu ir visaverčio gyvenimo ribų. Lietuvoje dirba tik maždaug trys iš dešimties negalią turinčių žmonių.

Iš pirmo žvilgsnio sunku pamatyti ryšį tarp kūrybinės veiklos laisvalaikiu ir siekio rasti sau darbą, tačiau kino centras „Skalvija“ ir žmonėms su negalia įsidarbinti padedanti organizacija „SOPA“ įsitikino, jog ši jungtis gali būti išties vaisinga. Kūrybinės kino dirbtuvės padėjo darbo ieškantiems žmonėms atskleisti įvairesnius savo gebėjimus, įgauti pasitikėjimo savimi, trumpam pamiršti dėl užimtumo trūkumo kylančias

Žmonėms iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių sėkmingai įsidarbinti padedanti organizacija „SOPA” šiemet mini 15-os metų sukaktį. Atsigręždamos atgal, organizacijos įkūrėjos Jurgita Kuprytė ir Aiva Salatkienė džiaugiasi pasiekimais – pavyko įdiegti pažangias įdarbinimo praktikas, užsitarnauti darbdavių ir ieškančiųjų darbo pasitikėjimą, keisti nuomonę apie žmones su negalia darbo rinkoje. Tarp „SOPA“ partnerių – didelės Lietuvos ir užsienio kapitalo

Dalies autistiškų žmonių savybės darbo rinkoje būtų itin vertingos, tačiau standartiniai įdarbinimo mechanizmai šių talentų negeba atpažinti ir pasitelkti. Užsienyje įdarbinimo spragos po truputį taisomos, o Lietuvoje dirbančių žmonių su autizmo diagnoze – vienas kitas. Kokia autistiškų žmonių padėtis Lietuvos darbo rinkoje ir kokių paskatų reikia, kad šie žmonės ir darbdaviai vieni kitus atrastų –

Balandžio 15 d. įvyko Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos ir socialinės įdarbinimo agentūros SOPA organizuojamas nuotolinis seminaras verslui „Amžiaus įvairovė organizacijoje – nuo ko pradėti?“ Seminaro viešnia, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Bernadeta Goštautaitė dalinosi įžvalgomis ir teigiamais pavyzdžiais, kaip brandaus amžiaus darbuotojai galėtų lengviau įsitvirtinti darbe ir kurti vertę organizacijai bei jos bendruomenei.

Žmonių su negalia užimtumo lygis Lietuvoje jau dešimtmetį nejuda iš vietos – 70 procentų turinčiųjų negalią nedirba. Pagrindinė valstybės parama darbdaviams išlieka subsidijos darbo užmokesčiui, tačiau prie žmonių su negalia sėkmės istorijų darbo rinkoje prisidedantys ekspertai sako, kad pagalbos galimybės turi būti daug platesnės. Vienas labiausiai pasiteisinančių ir žmones su negalia įgalinančių paramos būdų yra

Sparčiai keičiantis reikalavimams darbo vietose dalis žmonių lieka darbo rinkos užribyje. Kaip verslas juos gali sugrąžinti į darbą ir kodėl turi tai daryti? Kokios darbuotojų įvairovės siekiame? 2020 m.rugsėjo 25 d. verslo pusryčių „Skirtingi gebėjimai darbo vietoje“ metu kalbėjome apie sėkmingiausias žmonių su negalia įdarbinimo praktikas ir įvairovės naudą. Keičiantis darbo rinkai nemažai daliai žmonių

Nors kas dešimtas šalies gyventojas turi negalią, kolegą su negalia turi retas dirbantysis. Siekiant keisti požiūrį į darbuotojus su negalia gegužės 16 d. pirmąkart šalyje organizuojama iniciatyva „DUOday“ – diena, kai įmonės priims žmones su negalia susipažinti su įvairiomis darbo vietomis. Kartu su įmonės darbuotoju dieną praleisiantys iniciatyvos dalyviai ne tik stebės darbą, bet ir

Darbo pokalbių imitacijos yra efektyvus būdas ugdyti darbo ieškančių žmonių įgūdžius, o žmogiškųjų išteklių specialistams – tai galimybė panaudoti turimas kompetencijas prasmingam tikslui. „SOPA“ darbo pokalbių imitacijas rengia siekiant padėti bedarbiams geriau pasiruošti darbo pokalbiams gaunant grįžtamąjį ryšį iš rinkoje dirbančių specialistų. Beveik tikras darbo pokalbis Darbo pokalbių imitacijoms pravesti kviečiami savanoriai – žmogiškųjų išteklių

Darbas man iki šiol buvo tolimos ateities perspektyva, todėl abejojau, kad „Sopos“ organizuojama „Darbo paieškos laboratorija“ gali būti naudinga man, šiuo metu darbo neieškančiai studentei. Tačiau mėnuo, praleistas užsiėmimuose, tapo viena naudingiausių, prasmingiausių ir labiausiai mąstymą keičiančių patirčių gyvenime. Pirmas įspūdis arba pasaulių susidūrimas Atėjusi į pirmąjį „Darbo paieškos laboratorijos“ užsiėmimą supratau, kad žmogaus žmoguje

Kasdien bendraudami su darbo ieškančiais žmonėmis pastebime, kaip tam tikri įsitikinimai, nuostatos ar mąstymo klišės trukdo sėkmingai ieškoti darbo ir siekti profesinės sėkmės. Dalinamės keletu iš  jų: 1. „Turiu specialybę ir man nebereikia mokytis“ Jokia specialybė nestovi vietoje – nesvarbu, ar esate betonuotojas, indų plovėjas ar buhalteris – nė viena iš šių profesijų prieš 10

Šiais laikais, kai „darbo yra, o darbuotojų trūksta“, darbdaviams tenka nelengvas uždavinys, kaip išsiskirti darbo pasiūlymų jūroje, kaip „užkabinti“ tą tinkamiausią kandidatą ir paskatinti jį kandidatuoti į laisvą darbo vietą. Remdamiesi kasdienio bendravimo su bedarbiais patirtimi, galime išskirti 6 priežastis, dėl kurių darbo ieškantys žmonės nereaguoja net ir į jiems tinkančius darbo skelbimus. 1. Pasiklysta

Darbo paieškos dažnam tampa tikra rakštimi, o jei dar turi negalią, įsivaizduojama – jo susirasti apskritai neįmanoma. Socialinės įdarbinimo agentūros VšĮ „SOPA“ teigimu žmogaus su negalia darbo paieška labai nesiskiria nuo bet kurio kito bedarbio. Tiesa, yra dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. 1. Įvertinkite apribojimus dėl negalios Prieš apsisprendžiant, kokio darbo norėtumėte, svarbu įvertinti

Ruošiantis darbo pokalbiui būtina apgalvoti, ką apsirengsite į darbo pokalbį. Tinkamai parinkta apranga jums padės geriau jaustis stresinėje situacijoje, sudaryti teigiamą įspūdį ir siekti karjeros tikslų. Aprangos stilius – priklausomai nuo situacijos Priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio ir pozicijos darbdavys gali turėti skirtingus lūkesčius potencialių darbuotojų aprangai. Todėl prieš nusprendžiant, ką rengtis, svarbu pasidomėti įmonės