Lietuvoje jau ketverius metus vyksta DUOday – diena, kai įmonės bei organizacijos visame pasaulyje kviečia žmones su negalia išbandyti naujas profesijas bei darbo roles. Šiais metais iniciatyva vyko net 19 Lietuvos miestų, savo jėgas apjungė 24 žmones su negalia atstovaujančios organizacijos ir 147 darbdaviai. Su kiekvienais iniciatyvos metais prie idėjos prisijungia vis daugiau jaunų žmonių – tiek su negalia, tiek be. „DUOday“ iniciatyva dažnai tampa pirmąja proga pažinčiai tarp panašaus amžiaus žmonių, su negalia ir be, bei sugriauna daug išankstinių nuostatų, kurios kliudo pastarųjų įtraukčiai į darbo rinką.
“Lietuvoje 10-13 proc. jaunimo iki 29 m. amžiaus niekur nedirba ir nesimoko. Ženklią dalį jų sudaro jauni žmonės, turintys negalią. 2022 m. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iš tarnybos sistemoje registruotų jaunų žmonių net pusė neturi profesinio pasirengimo, apie 18 proc. neturi jokios darbo patirties. Tarnybos vertinimu net 64,4 proc. stokoja socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti, 9,8 proc. apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis (pavyzdžiui, dėl intelekto sutrikimo), 22,6 proc. neturi galimybių atvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos į darbo vietą (pavyzdžiui, dėl fizinės negalios arba savarankiškumo įgūdžių trūkumo).” – pasakoja “DUOday” iniciatyvos organizatorių “SOPA” vadovė Jurgita Kuprytė. – “Susirasti darbą jaunam žmogui su negalia ypatingai sudėtinga. Karjeros konsultavimo paslaugų prieinamumas tokiems žmonėms labai ribotas, todėl jie retai žino, kokį darbą galėtų dirbti atsižvelgiant į negalios keliamus apribojimus. Dėl švietimo krepšelių sistemos negalią turintys jaunuoliai neretai užsibūna švietimo sistemoje – dažnas jų įgyja keletą specialybių, tačiau jos nebūna paklausios, o ir parengimo lygis nėra pakankamas, kad baigę mokslus galėtų konkuruoti darbo rinkoje. Todėl dažnas mūsų klientas yra jau trečioje dešimtyje, tačiau neturi jokios realios darbo patirties. „DUOday“ yra puiki galimybė šią spragą užpildyti ir iš arti susipažinti su skirtingomis specialybėmis bei darbo aplinkomis. Taip pat tai puiki proga jau dirbantiems jauniems žmonėms be negalios pažinti bendraamžius iš skirtingo socialinio rato, su kitokiais iššūkiais, bei pasitikrinti, kad tikrai galima dirbti kartu.“
Naujos patirtys ir gautai darbo pasiūlymai
Autistiška mergina Paula tvirtina, kad ”DUOday” yra galimybė, kuria būtina pasinaudoti, idant galėtum įsitvirtinti visuomenėje. Šią dieną ji išpildė savo svajonę: “Lėktuvai buvo mano draugai nuo paauglystės. Oro uostas – mano svajonių darbo vieta, tačiau esu buvus tik kaip keliaujančius artimuosius pasitinkantis žmogus. O per „DUOday“ galėjau visur patekti, išsiklausinėti apie procesus, mačiau labai daug lėktuvų ir net „AirBus 330“, didžiausią keleivinį lėktuvą, kuris sveria 242 tonas! Čia dirbti – labai didelė atsakomybė. Klaidų negali būti jokių. Esu tikra, kad su tuo susitvarkyčiau.“
Evelina, turinti klausos negalią, su kuria bendravome gestų vertėjo pagalba, prisipažino, kad “DUOday” pakeitė jos turėtą įsitikinimą, kad ji privalo dirbti viena, o ne tarp žmonių: “Mano ankstesnės darbo patirtys buvo neigiamos – nusivyliau kolegomis, kurie dėl mano negalios vengdavo su manimi bendrauti, atstumdavo. Todėl buvau nusprendusi, kad darbai kolektyve man netinkami. Per “DUOday” aplankytų organizacijų darbuotojai labai stengėsi – nors nebuvo gestų vertėjo, jie su manim bendravo raštu, stengėsi veidu artikuliuoti sakomus žodžius. Buvo labai geranoriški. O man patinka bendrauti, todėl dabar drąsiau ieškosiu darbo pozicijų didesnėse organizacijose ir nebijosiu darbo su žmonėmis.“
Regos negalią turintis Vitalijus lankėsi „Danske bank“ ir išbandė robotizavimo specialisto poziciją: „Aš turiu kitą specialybę, bet robotizavimas yra mano nauja domėjimosi sritis. Nors dabar niekur nedirbu, bet per „DUOday“ geriau supratau, kokių žinių turiu ir kokių trūksta, kad galėčiau ieškoti darbo pagal šį pomėgį.“ Vaikinas prisipažino, kad šėšėliauti panašaus amžiaus „Dankse“ darbuotojai buvo labai smalsūs: „Manęs labai daug visko klausinėjo, bet ne apie mano negalią, kaip tikėjausi. Su porininku labai daug kalbėjom apie laisvalaikį, apie pomėgius. Man ši diena leido suprasti, kad jau turiu pakankamai drąsos susipažinti su naujais žmonėmis ir nebijoti atstumties. Kitais metais būtinai dalyvausiu “DUOday”.”
Brigitai, kuri turi regos ir fizinę negalią, dvidešimt penki metai, bet ji niekada gyvenime nėra dirbusi. Mergina yra baigusi virėjos specialybę. Per ”DUOday” ji išbandė ne vieną darbo poziciją – salės darbuotoja greito maisto restorane, prekybos centre, administracijos darbuotoja biure bei kepėjo asistente kepyklėlėje. Pastarasis darbdavys, dideliam Brigitos džiaugsmui, jai pasiūlė likti dirbti pas juos. Dvidešimtmetė Veronika, turinti mokymosi sutrikimą, išbandė indų plovėjos darbą kavinėje „Miesto laboratorija“ ir taip pat sulaukė pirmo gyvenime darbo pasiūlymo.
Regos negalią turinti Deimantė, kuri per „DUOday“ išbandė net keturias darbo pozicijas – „Swedbank“ Lietuvoje, Vilniaus universitete ir „Yara Lietuva“. Darbo pasiūlymo dar nesulaukė, bet pasitikrino, ar nori dirbti klientų aptarnavimo srityje: „Supratau, kad man tai patinka – kalbėtis, bendrauti, padėti žmonėms. Jau ir anksčiau žiūrėjau tokius darbo skelbimus, bet dabar pasiryžimas sustiprėjo.“
Ji drąsina visus jaunus žmones su negalia nebijoti ir dalyvauti „DUOday“: „Darbdaviui naudinga, nes kai kurie jų pirmą kartą susiduria su žmogumi su negalia, ir tu padedi jiems suprasti, ką įmonė gali pritaikyti, kad galėtų įdarbinti daugiau žmonių su negalia. Manęs, pavyzdžiui, daug klausinėjo apie techologinius pritaikymus žmonėms su regos negalia. Eidamas į „DUOday“ ne tik sau gerą darai, bet ir kitiems žmonėms su negalia skini kelią.“
Sulaužyti išankstiniai įsitikinimai
Tuo tarpu duetuose dalyvavę jauni žmonės be negalios, darbdavių atstovai, labai pozityviai vertina iniciatyvą, bet pripažįsta, kad reikėjo nemažai drąsos pasiryžti dalyvauti.
Gelmina Cibulskaitė, „Danske bank“ Sukčiavimo prevencijos padalinio darbuotoja, pasakoja, kad „DUOday“ išvakarėse nerimavo: „Asmeniškai man tai buvo pirmas susidūrimas su žmogumi su negalia – tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. O kai nežinai, ko tikėtis, kyla daug baimių: ar mokėsiu elgtis, tinkamai reaguoti, jei kils koks nesklandumas…“ Gelminą ir jos kolegą Paulių šėšėliavo autistiška mergina Kornelija, kuriai jie pristatė, kaip banke analizuojami sukčiavimo atvejai, kaip galėtų nukentėti klientai, pademonstravo, kaip reiktų dirbti su kompiuterine stebėjimo sistema.
„Mane sužavėjo tai, kaip paprastais sprendimais galima padėti žmogui su negalia jaustis gerai darbo aplinkoje. Tą dieną šventiškai išlydėjome kolegę į motinystės atostogas ir ofise tapo gana triukšminga. Paklausėme Kornelijos, ar tai netrugdo, tai ji padėkojo už supratimą, užsidėjo garsą slopinančias ausines ir vėliau pasitraukėme dirbti į nuošalesnę erdvę. Kai ėjome kartu pietauti, ji ausines jau nusiėmė ir kalbėjome apie pačius įvairiausius dalykus, apie ką kalbėtumeisi su bet kuriuo jaunu žmogumi.“
Gelmina džiaugiasi, kad net keturi kolegos prisijungė prie „DUOday“ jų organizacijoje: „Visi buvo sužavėti ir būtinai dalyvausime kitais metais. Visuomenėje skirstome žmones – su negalia ar be, tai po „DUOday“ mums ši riba išsitrynė. Nėra to didelio skirtumo tarp mūsų, kurį mes įsivaizduojame mintyse, kai pasako, kad ateis dirbti, pavyzdžiui, autistiškas žmogus. Dažnesnis kontaktas su bendraamžiais su negalia mums duotų supratimą, kad mes visi esame lygūs. Žmogus tos negalios nepasirinko ir dažnai labiau stengiasi, siekia įsidarbinti, ko kaip vadovė, dažnai pasigendu jaunuose žmonėse be negalios. Mes galėtume pasimokyti iš žmonių su negalia, kaip iš gyvenimo reikia imti viską.“
Gelminos patirtis atliepia ir Aistė Brazdžiūnaitė, Lietuvos įvairovės chartijos projektų koordinatorė, kuri per „DUOday“ darbavosi kartu su dviem psichosocialinę negalią turinčiais žmonėmis Kotryna ir Artūru. Jie vieną dieną savanoriavo chartijos organizuojamoje konferencijoje, skanavo į renginį ateinančių žmonių bilietus bei pagal poreikį talkino kitiems savanoriams.
„Prieš renginį ruošiausi ir nerimavau, kaip suprasti būtent šį negalios tipą, kaip pritaikyti savo elgesį. Tačiau, kai pradėjau su jais bendrauti, supratau, kad tai dvi unikalios asmenybės, žmonės, o ne negalios tipas. Taip, man reikėjo pasistengti reikšti savo mintis sklandžiau, trumpesniais sakiniais, labai tiksliai įvardinti užduotis, galbūt kai ką paaiškinti kelis kartus, bet tai tiesiog individualūs žmonių poreikiai. Manau man, kaip ir kitiems jauniems žmonėms Lietuvoje, trūksta sankirtos taškų gyvenime su bendraamžiais su negalia. Kasdienėse aplinkose augdami jų nesutikome nei darželiuose, nei mokyklose, būreliuose, todėl vėliau netapome draugais ar kolegomis… Gi neisi ieškoti specialiai, kad susipažintum ir pažintum. Visuomenė nepadaro svarbaus žingsnio nuo tolerancijos iki įtraukties. Ir „DUOday“ duoda tą unikalią patirtį.“
Kostas Svolkėnas, „Yara Lietuva“ apskaitos specialistas, dalyvavo „DUOday“ pirmą kartą, priėmė šėšėliauti Jeleną, kuri turi fizinę negalią: „Jelena nubraukė visas baimes ir pasimiršo, kad svečias apskritai turi negalią. Nei viena išvakarėse turėta baimė nepasitvirtino. Visi žmonės su negalia, su kuriais susidūriau nuoširdūs, imlūs, turintys ką pasakyti.“ Vaikinas pritaria, kad iniciatyva prisideda prie negalios stigmų mažinimo: „Reikia kuo daugiau visuomenę supažindinti su negaliomis, ypač nematomomis, garsiai kalbėti, kad visi turime skirtingų iššūkių. Esu turėjęs autistišką kolegą, kuris sirgo depresija, pats turiu obsesinį kompulsinį sutrikimą. Jauni žmonės yra atviresni kalbėjimui apie neuroskirtingumus, psichikos sutrikimus. Kalbėjimas išlaisvina, nebelieka gėdos ir kompleksų, gali jaustis savimi – koncentruotis į save, savo darbą, o ne galvoti, kas ką pagalvos. „DUOday“ naudinga ne tik „jiems, žmonėms su negalia“, o mums visiems.“
Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą „Kolegos“, kurį finansavo Jaunimo reikalų agentūra pagal Inovacijų jaunimo politikos projektų finansavimo 2023 m. konkursą 