Gintas
Su depresija kovojantis Gintas: „Tik dirbdamas tampu savarankišku žmogumi“

Vilnietis Gintas jau dvidešimt metų gyvena su depresijos diagnoze. Dėl pripažinto dalinio nedarbingumo ir silpnos savijautos jis gali dirbti tik dalį dienos. Sunkiais periodais net ir išėjimas iš namų trisdešimt šešių metų vyrui tampa dideliu iššūkiu. Su „SOPA“ pradėjęs bendradarbiauti prieš penkis metus, šį kartą Gintas įsidarbino „McDonald‘s“ restorane salės prižiūrėtoju ir labai džiaugiasi, kad artėja prie savo svajonės – gyventi savarankiškai.

Liga, pakeitusi gyvenimą

Gintas nuo vaikystės buvo ramus vaikas. Ko gero, daugiausiai laiko praleisdavo žaisdamas  kompiuterinius žaidimus. Būdamas penkiolikos metų jis susirgo depresija: „Pokytį pajutau dešimtoje klasėje. Užplūdo labai didelis nerimas, stiprus kaltės jausmas. Tapo nepakeliamai sunku. Teko padaryti pertrauką moksluose, gulėti ligoninėje, gerti paskirtus vaistus. Sveikatai pagerėjus bandžiau grįžti į mokslus, bet sekėsi sunkiai. Teko keisti mokyklas, mama samdė korepetitorius, mėgino namų mokymą. Po įvairių bandymų vidurinį išsilavinimą baigiau suaugusiųjų mokykloje.“

Vėliau vaikinas bandė stoti į universitetą, po to – į kolegiją, studijuoti programavimą. Tačiau po kelių mėnesiu studijų, aktyvaus socialinio bendravimo akademinėje aplinkoje, liga paaštrėdavo ir tekdavo vėl sustoti. „Tiesiog mano galvoje buvo labai daug blogų, slegiančių minčių ir nelikdavo vietos mokslams“ – prisimena Gintas.

Vyras prisipažįsta, kad jam visai nebaisu kalbėti apie savo negalią: „Dažnas žmogus tai patiria. Tai rimta liga. Jaunas būdamas to gėdyjaus, bet dabar žinau, kad su tinkama pagalba galiu gyventi pilnavertį gyvenimą.“ Ieškodamas, kur galėtų savo realizuoti, jis prieš penkis metus kreipėsi pagalbos į socialinę įdarbinimo agentūrą „SOPA“.

Didžiausia kliūtis – nepasitikėjimas savimi

„SOPA“ direktorė Jurgita Kuprytė prisimena pažintį su Gintu: „Jispas mus kreipėsi neturėdamas nei profesinio išsilavinimo, nei darbinės patirties. Tačiau, ko gero, didžiausia kliūtimi tapo jo nepasitikėjimas savimi, netikėjimas, kad jo situacija gali pasikeisti į gerąją pusę. Gintui ne tik padėjome darbo rinkai reikalingomis žiniomis, įsidarbinimu, dokumentų sutvarkymu, bet ir kasdieniu moraliniu palaikymu.“

Gintas pirmąją darbinę patirtį, su „SOPA“ pagalba, įgyjo restorane „Pirmas blynas“. Tada įsidarbino indų plovėju picerijoje „Brooklyn Brothers“. Vėliau, pablogėjus sveikatai, teko padaryti pertrauką darbuose.

Šį pavasarį vyras vėl grįžo į  organizaciją „SOPA“ su viltimi pradėti iš naujo. Jurgita prisimena, kad po ilgos pertraukos Gintui buvo per sunku tiesiai grįžti į darbą: „Sutarėme, kad pradžioje darbo neieškosime, o jis tiesiog ateis į užsiėmimus, palaipsniui vėl pratinsis  prie užimtumo, išėjimo iš namų. Gintas labai pareigingas, bendradarbiaujantis, puikiai atliko praktiką „DĖK‘ui“ stotelėje. Labai apsidžiaugėme, kai „McDonalds“ atstovė jį sudomino galimybe dirbti kelias valandas per dieną pasirinktu grafiku. Jis patikėjo savo jėgomis pabandyti iš naujo ir matome, kad jam puikiai sekasi.“

Nauja pradžia su „McDonald‘s“

Jau mėnesį Gintas darbuojasi „McDonald‘s“ salės prižiūrėtoju – valo kėdes ir stalus, nuneša šiukšles. Greitu metu keis darbo poziciją ir mokysis pilstyti gėrimus. Apie jo negalią kolegos net nežino.

Gintas prisimena savo pirmąją dieną restorane: „Eidamas į darbą aš labai bijojau, nes buvau įsitikinęs, kad neišdirbsiu tų keturių valandų, kad nugalės fizinis nuovargis. Bet pradėjau dirbti ir stipriai nustebau, kad laikas prabėgo, o nesu išsekęs. Apsidžiaugiau, pradėjau kurti planus ateičiai, nes pagaliau galiu dirbti. Jau kitas dienas ateidavau su ramybe ir taip jaučiuos iki dabar. Kiekvieną rytą, kai atsikeliu, man paskambina mama ir paklausia, kaip šiandien jaučiuosi. Ir, žinote, jau visą mėnesį atsakau, kad gerai.“

Vyras labai džiaugiasi pirma gauta alga: „Gyvenu vienas, šeima man bendrabutyje nuomoja butą. Mano pajamos buvo tik nedarbingumo pašalpa, todėl mama turėjo padėti finansiškai. O dirbdamas aš galėsiu būti savarankišku. Gal ateityje net pats galėsiu artimiesiems padėti. Mano brolis taip pat kenčia nuo šios ligos, bet mano sėkmė ir jį įkvėpė kreiptis į „SOPĄ“.

Laisvalaikiu Gintas mėgsta naršyti internete, žiūrėti dokumentiką, domisi sveikatos temomis: „Daug skaičiau, kaip kovoti su depresija: nebūti namie vienam, kiekvieną dieną sportuoti. Svarbu išeiti iš namų, susipažinti su naujais žmonėmis. Anksčiau važinėdavau dviračiu, bėgiodavau. Dabar mano sportas – darbas. Į „SOPĄ“ patarčiau ateiti, nes čia dirba žmonės, kurie daug ko išmoko, padeda susirasti darbą pagal tavo situaciją. Man trūko tikėjimo, kad pavyks, kad pagerės būsena. Dabar mintis, kurios graužia, pradėjau stumti tolyn. Ir darausi kasdien laimingesnis.“


2022 metais “SOPA” sukūrė pokyčius 105 žmonių gyvenime!

Tai žmonės su fizine, psichikos ar kompleksine negalia, brandaus amžiaus asmenys, nuo karo bėgantys ukrainiečiai, kuriems suteikta reikalinga socialinė pagalba.
Atrasti talentai, išugdyti įgūdžiai, įveiktos baimės, sugriautos darbdavių nuostatos – mūsų organizacijos kuriami maži pokyčiai, kurie kasdien veda didelės žmogaus gyvenimo permainos – įsidarbinimo – link.
Šie pokyčiai nebūtų įmanomi be socialiai atsakingų darbdavių, supratingų kolegų, savanorių ir rėmėjų.

Kurkime pokyčių istorijas kartu!

Noriu paremti