Jelena

Suteikiami mokymai įmonėje – ne tik pagalba asmeniui su negalia, bet ir investicija į potencialų darbuotoją

Ieškančiam darbo asmeniui, kilus sunkumams, dažnai siūloma keisti profesiją – ar tai būtų naujų veiklų pabandymas, ar net Užimtumo tarnybos apmokami pusmečio profesiniai mokymai. Tačiau išlaikyti egzaminai bei diplomas be realios darbo patirties negarantuoja sėkmės darbo rinkoje. Su šiuo iššūkiu susidūrė ir Jelena, baigusi apskaitos kursus. Pusmečio trukmės apmokama praktika tarptautinėje kompanijoje „Business Services Lithuania for PHOENIX Group“ ir galimybė mokytis darbo vietoje jai padės įsidarbinti ateityje.

Viską pradėti iš naujo

Jelena net trisdešimt metų dirbo dantų technike. Sušlubavus sveikatai, moteris nebegalėjo dirbti ankstesniame darbe ir antroje gyvenimo pusėje teko viską pradėti iš naujo.

Jelena kreipėsi pagalbos į socialinę įdarbinimo agentūrą „SOPA“, kur gavo pagalbą susirandant visai kitoje nei anksčiau buvo dirbusi  – archyvinių dokumentų tvarkymo – srityje. Išdirbusi archyvaro asistento pozicijoje 3 metus, Jelena buvo priversta palikti darbo vietą ir vėl kreipėsi į „SOPA“ pagalbos susirandant naują darbą. Čia ji tobulino savo kompiuterinio raštingumo įgūdžius, jai buvo suteiktos karjeros konsultavimo paslaugos, pagalba kreipiantis į darbdavius. Atsiradus Užimtumo tarnybos pasiūlymui įgyti apskaitininkės profesiją, Jelena apsisprendė eiti mokytis. Po kursų surasti darbo ar praktikos vietą pagal įgytą specialybę nebuvo lengva – brandaus amžiaus moteriai su negalia darbo rinka nebuvo palanki.

Naujos galimybės atsivėrė sudalyvavus susitikime su kompanijos „Business Services Lithuania for PHOENIX Group“ talentų pritraukimo specialistu Ligitu Stravinsku, kuris papasakojo apie pozicijai keliamus reikalavimus ir atrankos kriterijus. Nors ir turėdama dvejonių dėl savo anglų kalbos, amžiaus, technologinių įgūdžių, Jelena nusprendė kandidatuoti ir dalyvauti atrankoje apskaitininko padėjėjos pozicijai. Po vizito ir pokalbių kompanija Jeleną pakvietė pusmečiui pasinaudoti galimybe mokytis darbo vietoje.

Ko nemoko apskaitos kursuose

„Drebėjau pirmomis dienomis, ar pavyks. Vėl viską mokiausi iš naujo, apskaitos kursuose gi nedemonstravo darbo su naujausiomis programomis, su tarptautiniais dokumentais. Manęs, vyresnio amžiaus moters, niekas nemokė profesinės anglų kalbos, darbo su dokumentais „on-line“ režimu“ – prisimena Jelena. – „Reikėjo daug kolegų kantrybės, supratingumo. Jie man ne tik pasakodavo, bet net filmuodavo ir siųsdavo kiekvieno darbo žingsnio video, kad aš galėčiau savo tempu peržiūrėti, užsirašyti tiksliai. Jaunimas kartais neturi kantrybės savo tėvų išmokyti elektroniniu paštu naudotis, o čia mane išmokė dirbti su SAP programa, per du ekranus!“

Moteris pripažino, kad skiriasi ne tik darbas, bet ir darbo aplinka biure. „Kiekviename žingsnyje pagalvota apie žmogų – nuo pasikeliančių darbo stalų iki šviežių vaisių pirmadieniais. Net kavos puodelio plauti nereikia! Gal kiek sunku buvo priprasti prie nepriskirtos darbo vietos. Niekada nesu taip dirbus. Tačiau įdomiausia buvo pažintys su kolegomis iš kitų šalių – nuo Rytų Europos iki Afrikos“ – pasakoja Jelena.

Kad visi darbuotojai turėtų tokią motyvaciją

Projektas su „SOPA“ iš anksto buvo pristatytas kompanijos darbuotojams. Kolegos žinojo, kad  naujokei Jelenai gali prireikti daugiau pagalbos bei dėmesio. Ligitas pripažįsta, kad kolektyvas pirmiausia buvo priblokštas praktikantės požiūrio į darbą: „Taip, jauni darbuotojai pas mus ateina su aukštesniais profesiniais gebėjimais – užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, bet dažnai jiems koją kiša požiūris į darbą. Jelenos motyvacija dirbti, pastangos išmokti bei užsispyrimas nesustoti, jei ir nesiseka, mums tapo įkvėpimu. Tai savybės, kurias įdiegia gyvenimas, o ne universitetai.“

Kompanija jau ne pirmus metus vykdo projektus su švietimo bendruomenėmis, asociacijomis, kurių metu ieško galimybių praplėsti potencialias talentų paieškos sritis, tačiau žmones su negalia įdarbino pirmą kartą. „Matome, kad šių žmonių dažnesnis iššūkis yra ne gebėjimai, bet pasitikėjimas savimi, realios darbinės patirties trūkumas. Tačiau mes galime tą suteikti apmokydami darbuotoją bei toliau jam padėdami mokytis jau dirbant su praktinėmis užduotimis. Šiuo atveju savo sistemoje sukūrėme naują apskaitininkės padėjėjos poziciją: žmogus dirba pusę etato, su išskaidytomis ir aiškiai apibrėžtomis užduotimis“ – pasakoja Ligitas. – „Eidami per naujas patirtis patys daug išmokome, pamatėm ir, sakyčiau, patobulinome savo mokymo bei naujų darbuotojų įvedimo procesus, nes net ir be negalios kiekvienas darbuotojas gali turėti individualių poreikių, kuriuos siekiame suprast ir atliepti“.

Ligitas pabrėžia, kad suteikiama praktika įmonėje – ne tik pagalba asmeniui su negalia, bet ir investicija į potencialų darbuotoją: „Bet kurį darbuotoją mes „auginame“, mokome iki pusės metų. Niekas neateina tobulai viską mokėdamas. Tai kodėl tai negali būti asmuo su negalia? Taip, reikės peržiūrėti savo personalo atrankos praktikas, reikalavimus, žinoma, teks keisti standartinius naujo darbuotojo įvedimo procesus, bet toks lankstumas naudingas visoms pusėms“.

2022 metais “SOPA” sukūrė pokyčius 105 žmonių gyvenime!

Tai žmonės su fizine, psichikos ar kompleksine negalia, brandaus amžiaus asmenys, nuo karo bėgantys ukrainiečiai, kuriems suteikta reikalinga socialinė pagalba.
Atrasti talentai, išugdyti įgūdžiai, įveiktos baimės, sugriautos darbdavių nuostatos – mūsų organizacijos kuriami maži pokyčiai, kurie kasdien veda didelės žmogaus gyvenimo permainos – įsidarbinimo – link.
Šie pokyčiai nebūtų įmanomi be socialiai atsakingų darbdavių, supratingų kolegų, savanorių ir rėmėjų.

Kurkime pokyčių istorijas kartu!