Tarp „SOPA“ partnerių – didelės Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės, svarbiausios valstybės institucijos ir maži, bet reikšmingai prisidedantys šeimų verslai.
Tačiau yra ir nusivylimų. Socialinės įdarbinimo agentūros įkūrėjoms ypač apmaudu, kad išbandytos ir pasiteisinusios įdarbinimo praktikos per tiek metų taip ir netapo valstybės sistemiškai teikiamų paslaugų dalimi.
Inovatyvių įdarbinimo metodų pradininkai Lietuvoje
„SOPA“ buvo įkurta stebint užsienio šalių praktiką įdarbinant žmones, kurie prieš 15 metų Lietuvos darbo rinkoje buvo retenybė. „Matydamos, kaip su ilgalaikiais bedarbiais, ribotą darbingumą turinčiais ar socialinėje atskirtyje gyvenančiais žmonėmis dirba kitos šalys, pavyzdžiui Olandija, kurioje turėjome galimybę stažuotis, supratome, kad Lietuvoje ši niša visiškai tuščia, norėjome, kad „SOPA“ tai užpildytų,“ – pasakoja organizacijos direktorė Jurgita Kuprytė.
Ta niša, tai situacijos, kuriose mums įprastos darbo paieškos strategijos netinka arba yra nepakankamos. Valstybinė užimtumo tarnyba gali padėti, kai žmogus turi pakankamą kvalifikaciją ir darbo įpročius. O ką daryti, jei ieškantysis darbo niekada nėra dirbęs, jei jis visą gyvenimą buvo auklėtas kaip niekada negalėsiantis dirbti arba kai jo socialiniai įpročiai neturi nieko bendro su nuspėjamu režimu ar disciplina? Kai žmogus tiesiog neturi reikiamų įgūdžių, kompetencijų, kurių reikia darbdaviui. Taip pat nutinka, kad ieškantis darbo klientas kompetencijų turi, bet negeba jų pristatyti arba darbo aplinka, pavyzdžiui, nuolatinis sėdėjimas tarp žmonių, jam netinka.
Anot įdarbinimo ekspertės J. Kuprytės, „SOPA“ paslaugos išskirtinumas – individualus požiūris į kiekvieną atvejį. „Mes vertiname, kokia pagalba reikalinga žmogui, kartais kažką naujo sugalvojame vien dėl to, kad matome, jog to reikia. Tai yra visai kitas požiūris nei vyrauja valstybiniame sektoriuje, kur nepaisant žmogaus situacijos, siūlomos standartinės paslaugos, nesigilinant, ar jos iš tiesų sprendžia konkrečią problemą. Daliai žmonių dėl įvairiausių priežasčių reikia daugiau pagalbos. Pavyzdžiui, ilgą laiką arba net niekada užimtumo neturėjusiems žmonėms reikia padėti susistruktūruoti dieną, įsivesti režimą, išmokti vertinti prisiimtus įsipareigojimus, pavyzdžiui, sutartu laiku ateiti į susitikimą, jiems taip pat reikia išmokti save pristatyti, tinkamai atrodyti,“ – sako specialistė.
J.Kuprytės teigimu, kartais tenka padėti net ir visai darbo ieškančiojo šeimai. „Yra buvę atvejų, kai paruošiame žmogų, jis jau patiki, kad dirbti galės ir sugebės, bet grįžęs šeimoje jis girdi visai kitą žinutę. Tada reikia dirbi ir su mūsų kliento aplinkos nuostatomis,“ – pasakoja J. Kuprytė,
Kita dažna problema – žmonėms pasiūlomi įvairiausi kursai, kvalifikacijos kėlimas, bet vėliau jiems nepadedama realiai įsidarbinti arba gautos žinios yra pasenusios, neatitinkančios darbdavių poreikių. „SOPA“ siūlo atlikti praktikas pas partnerius, verslo įmones, kuriose žmonės gali išsibandyti jėgas konkrečioje darbo vietoje, taip pat, jei reikia, teikiama pagalba darbo vietoje ir tarpininkaujama tarp darbuotojo ir darbdavio.
Prisitaikyti prie žmogaus, prisitaikyti prie aplinkybių
Kartu su Jurgita Kupryte „SOPĄ“ įsteigusi Aiva Salatkienė prisimena, kad pagalbos darbo vietoje paslaugai taip pat prireikė laiko. Iš pradžių įmonės nenorėjo darbuotojų, kuriems reikalinga papildoma pagalba, buvo keista įsileisti žmones iš išorės. Dabar, A. Salatkienės teigimu, tai jau palankiau vertinama paslauga.
„Daugelis esame girdėję apie blyninę „Pirmas blynas“. Čia dirba žmonės su intelekto negalia. Mūsų darbuotojai su jais dirbo tol, kol jie buvo pajėgūs visas užduotis atlikti savarankiškai. Dažniausiai žmonėms su sunkesne negalia net nesuteikiamas šansas, o ten jie puikiai dirba ir visi mato savimi pasitikinčius ir gerai darbą atliekančius darbuotojus,“ – sako organizacijos projektų vadovė A. Salatkienė.
Nauji iššūkiai verčia ieškoti naujų sprendimų. A. Salatkienė prisimena, kaip organizacija ėmė taikyti inovatyvų, kitose šalyse aktyviai naudojamą metodą – vadinamąjį funkcijų iškirpimą arba pareigybės pritaikymą žmogaus gebėjimams. „Matėme, kad dalies žmonių gebėjimai tiesiog neatitinka šiuolaikinių darbdavių reikalavimų, tie žmonės nėra universalūs, negali atlikti daug skirtingų funkcijų, tad net įgavę reikiamų socialinių įgūdžių, jie negaudavo darbo dėl gebėjimų trūkumo,“ – prisimena A. Salatkienė.
Drauge su kolegomis ji pradėjo galvoti, kaip konkrečias funkcijas pritaikyti prie žmogaus, nes buvo akivaizdu, kad paties žmogaus prie jau suformuluotos pareigybės pritaikyti nepavyks. „Analizavome, kokios yra stipriosios žmogaus vietos, ką jis mėgsta ir geba daryti gerai, ir, jei tik įmanoma, jei visi tam pritardavo, drauge su darbdaviu iškirpdavome būtent tą funkciją iš kitų darbuotojų atsakomybių“, – pabrėžia A. Salatkienė
Tokiu būdu „SOPA“ klientė Augustė gavo darbą viešbučio restorane, kuriame ji atsakinga už įrankių paruošimą ir išdėliojimą ant stalų, Tatjana sėkmingai įsitvirtino RIMI prekybos centre, kuriame, pastebėjus jos atidumą skaičiams ir detalėms, ji tapo atsakinga už kainų tikrinimą.
„Procesas nėra visur vienodas – kartais atsiranda nauja pareigybė, kartais iš jau esamos išimame tik tai, ko žmogus gerai savarankiškai daryti negali. Pavyzdžiui, „Decathlon“ dirbantis Giedrius gali savarankiškai atlikti daugybę savo pareigybės užduočių, bet bendravimas su klientais nėra jo stiprioji pusė, todėl susitarta, kad norinčius pasikonsultuoti žmones jis gali nukreipti pas savo kolegas,“ – pasakoja A. Salatkienė. Ji primena, kad būtent šie sprendimai padėjo rasti darbą žmonėms, kurie daugelio buvo „nurašyti“ kaip nereikalingi darbo rinkoje.
Didžiausią organizacijos „SOPA“ tikslinę grupę sudaro žmonės su negalia, bet čia paslaugos teikiamos ir kitoms grupėms, pavyzdžiui, tautinių mažumų atstovams ar kitiems, ilgą nedarbo patirtį turintiems žmonėms. Pasitaiko atvejų, kai tinkamo darbo žmogui surasti nepavyksta, bet organizacijos įkūrėjos džiaugiasi, kad apie 70 proc. klientų įsidarbina. Tai geras rezultatas, turint omenyje, kad tik apie 30 proc. žmonių su negalia Lietuvos darbo rinkoje yra aktyvūs.
Požiūrio į darbuotoją su negalia pokyčiai
„SOPA” įkūrėjos nedvejodamos apibendrina, kad nuostatos dėl žmonių su negalia darbo rinkoje per 15 veiklos metų pasikeitė reikšmingai. „Pamenu, kai išsiuntėme apie 50 laiškų darbdaviams dėl galimybės įdarbinti žmones su negalia. Atsiliepė tik viena įmonė, kuri susidūrė su dideliu darbuotojų trūkumu,“ – pasakoja Jurgita Kuprytė. Jai pritaria kolegė Aiva, prisimindama žmonių požiūrį į jų veiklą ir idėjas. „Tais laikais net sunku buvo kam nors papasakoti, kuo mes užsiimame. Atrodėme kaip ufonautės, kurios daro visiškas nesąmones. Mūsų idėjos ir planai daug kam atrodė neįgyvendinami,“ – tikina ji.
Per krizę Jurgita su Aiva kaupė žinias apie žmonių su negalią įsitraukimą į darbo rinką, gilinosi į kitų šalių panašių paslaugų teikimo praktikas, kėlė kvalifikaciją verslo valdymo srityje, ieškojo partnerysčių Lietuvoje, kol galiausiai laimėjo keletą reikšmingų projektų ir maždaug nuo 2009 metų pradėjo teikti profesionalias paslaugas, kurios po truputį stiprino ryšius su darbdaviais ir kūrė sėkmės istorijas, keitusias pačių žmonių su negalia požiūrį į savo galimybes, o tuo pačiu ir visuomenės nuostatas apie negalią.
„Didžiuosiuose miestuose požiūris pasikeitęs kardinaliai, čia retai tenka įtikinėti dėl žmonių su negalia galimybių, kalbame apie pagalbos paslaugas, o ne apie tai, ar žmonės su negalia apskritai pajėgūs dirbti. Kai susitinkame su partneriais regionuose, jie kalba apie prastesnę padėtį – socialinė atsakomybė ar kitos vertybinės paskatos priimti žmonės su negalia esą ten daugeliui verslininkų svetimos. Svarbu, kad jie žengtų pirmą žingsnį, pradėtų bendradarbiauti, tada atsiranda proga pamatyti, kad su tinkama pagalba žmonės su negalia yra puikūs darbuotojai, jų nereikia priimti iš gailesčio ar tik dėl vertybių,“ – tikina J. Kuprytė.
2019 metais SOPA pradėjo įgyvendinti DUOday iniciatyvą, kurios tikslas – supažindinti darbdavius su žmonių su negalia galimybėmis, o žmonėms su negalia sudaryti sąlygas išsibandyti įvairias profesijas, pamatyti, kaip iš vidaus atrodo įmonių veikla.
„DUOday atlieka labai daug funkcijų – sukuria kontaktus, edukuoja darbdavius, stiprina mūsų darbo ieškančius žmones, šviečia visuomenę. Ši iniciatyva suteikia temai žiniasklaidos dėmesį, visuomenė pamato daug pozityvių istorijų ir tokių būdu mes visi keičiamės, įsitikiname, kad žmonės su negalia gali būti lygiaverčiai partneriai,“ – sako Belgijoje prasidėjusios iniciatyvos DUOday rengėja Lietuvoje, „SOPA“ vadovė J. Kuprytė.
Per dvejus DUODay metus prie iniciatyvos prisijungė daugiau kaip 100 įmonių ir organizacijų, žmonės su negalia galėjo išbandyti beveik 200 skirtingų darbų, dalis pabandžiusiųjų vėliau sulaukė pasiūlymų dirbti.