Iš pirmo žvilgsnio sunku pamatyti ryšį tarp kūrybinės veiklos laisvalaikiu ir siekio rasti sau darbą, tačiau kino centras „Skalvija“ ir žmonėms su negalia įsidarbinti padedanti organizacija „SOPA“ įsitikino, jog ši jungtis gali būti išties vaisinga. Kūrybinės kino dirbtuvės padėjo darbo ieškantiems žmonėms atskleisti įvairesnius savo gebėjimus, įgauti pasitikėjimo savimi, trumpam pamiršti dėl užimtumo trūkumo kylančias įtampas. Tuo metu įdarbinimo specialistai džiaugėsi stiprėjančia savo klientų saviverte ir proga juos pažinti geriau, pamatyti naujų sričių, kuriose šie žmonės galėtų įsitvirtinti kaip darbuotojai.
Kūrybinės veiklos ugdo savybes, kurių reikia bet kokiam darbui
Paklausta, kaip kilo mintis ieškoti bendradarbiavimo galimybių ne tik su verslo atstovais, bet ir meno organizacijomis, „SOPA“ įdarbinimo specialistė Šarūnė Katinaitė atsakė, kad kūrybinės veiklos paprastai padeda žmonėms atsiverti labiau nei vien tiesiogiai su darbu susiję mokymai – „Atsiskleidžia charakterio savybės, įvairūs gebėjimai, talentai, taip pat pasimato, kaip žmogus įsitraukia į veiklas, kaip sekasi lankytis, palaikyti reguliarią rutiną, kaip reaguojama į naujas, dar nežinomas veiklas. Tai duoda daug atsakymų, padeda pažinti žmogų, matyti jį kompleksiškai, stebėti, kur galime dar tobulėti, kur yra jo stiprybės. Visa tai panaudojama darbo paieškoms, supratimui, kokio pritaikymo reikia darbo vietoje, taip pat suteikia daug atsakymų, kaip žmogus galėtų elgtis darbo vietoje. Nors tai ir nėra tiesiogiai matoma, bet tikėtina, kad kaip elgiasi kitose veiklose, panašiai elgsis ir darbo vietoje.”
Kino centro „Skalvija” komanda darbo ieškantiems „SOPA“ klientams pasiūlė įvairiausių veiklų – nuo kino peržiūrų ir aptarimo iki paskaitų apie kino kūrimą ir gausybės praktinių užduočių. Kino centro vadovė Vilma Levickaitė įsitikinusi, kad menas yra galinga priemonė įvairiose srityse, taip pat ir susigrąžinant žmones su negalia į visuomenę – „Jau kurį laiką svajojome rasti partnerį, su kurio pagalba galėtume prisidėti prie žmonių su mažiau galimybių susigrąžinimo į visuomenę. Džiaugiamės, kad sutapo mūsų tikslai ir dabar sklandžiai dirbame stengdamiesi, jog žmonės, turintys skirtingas negalias, galėtų gyventi visavertį gyvenimą – turėtų darbą, pomėgius ir interesus, dalyvautų kultūriniame gyvenime.“
„Kūryba atpalaiduoja ir padeda ramiau ieškoti darbo, geriau suprasti, ko nori“
„Po visų pamokų apie kompoziciją, kino kūrimo užduočių, į kasdienybę pradėjau žiūrėti kinematografiškai, lyg iš stebimų vaizdų nuolat statyčiau filmą. Labai įdomi patirtis, primena nerūpestingos vaikystės laikus, kai lankiau fotografijos būrelį. Kūryba atpalaiduoja ir padeda ramiau ieškoti darbo, geriau suprasti, ko noriu“ – kūrybinių dirbtuvių privalumais dalinasi Algimantas – „Viskas labai paprasta. Kai neturi darbo – reikia kažkuo užimti galvą.“
Kita šio kūrybinio proceso dalyvė Diana dirbtuvėse atrado ne tik nusiraminimą, bet ir įgijo įgūdžių, kurie, jos manymu, galėtų tapti pajamų šaltiniu: „Išmokau dirbti su vaizdo redagavimo ir montavimo programa, galvoju, kad tai galėčiau pritaikyti darbo rinkoje. Anksčiau mokiausi menotyros, žinau, kas yra kompozicija, vaizdų kalba. Man sunku realizuotis visuomenėje, bet ši patirtis pagerino mano būseną. Tai turbūt nepanaikins psichikos sveikatos problemų, bet mano jausena labai pasikeitė. Toks darbas yra įdomus, jis atrodo prasmingas. Reikia mokytis dirbti ir komandoje. Kūrybinis darbas man būtų pats įdomiausias.“
„Man labiausiai patiko užduotis nufilmuoti haiku“ – entuziastingai pasakoja Tomas – „Rudeninis vaizdas, krenta lapai, atrodo, kad laikas sustoja, gavosi gera kompozicija. Smagu, kad buvo ir praktinis procesas, kūryba, ne tik teorinės žinios“. Tomui antrina Povilas pasakodamas, kaip tiesiog su mobiliu nufilmavo ir sumontavo autoportretą – „Nebūtina save filmuoti, manęs čia nesimato. Filmavau, ką veikiu, kaip atrodo mano diena. Gali būti ir toks autoportretas“.
“Saugi emocinė aplinka ir leidžia žmogui atsiskleisti, augti, o tada jau metas kibti į sudėtingus iššūkius!”
Režisierius Klementas Leonas Davidavičius, vienas iš kūrybinių dirbtuvių vedėjų, teigia kėlęs sau tikslą sukurti pagarbią atmosferą, kurioje visi jaustųsi saugiai, galėtų atsiverti, nebijotų bandyti ir klysti: „Manau, čia buvo puiki erdvė saugiai atsiverti, pasidalinti savo vidiniu pasauliu, būti išgirstam, išklausytam ir lygiai taip pat įsiklausyti į kitus. Mano pagrindinis noras buvo ugdyti emocinį, audiovizualinį raštingumą. Manau mums pavyko vis drąsiau ir vis subtiliau išreikšti nuomonę apie kūrinius bei asmenine kūryba pristatyti savo vidinį pasaulį. Smagiausia man buvo matyti įsitraukimą ir entuziazmą, paskutiniais kartais tikrai jautėmės kaip šeima, geri draugai, vėl susitinkantys pasišnekėti, pabūti, pasidalinti.”
Režisierius įsitikinęs, kad žmonėms, kurie turi sunkumų visuomenėje, galbūt mažiau pasitiki savo jėgomis ir kitų gera valia, itin svarbu skirti daugiau laiko ir sukurti aplinkybes, kuriose jie nebūtų spraudžiami į laiko ar kitokius rėmus: „Į darbo paieškas nukreiptose veiklose dažnai nėra laiko ir erdvės pažinti žmonių vidų, pamatyti skirtingų pasaulėžiūrų, išgirsti minčių, įsiklausyti į jausmus, o čia apsčiai buvo tam erdvės. Tai ir buvo gražiausia. Saugi emocinė aplinka leidžia žmogui atsiskleisti, augti, o tada jau galima kibti į sudėtingus iššūkius!” – įsitikinęs kino teatro „Skalvija“ kūrybinių kino dirbtuvių vadovas – režisierius Klementas Leonas Davidavičius.