Kodėl kandidatai nereaguoja į darbo skelbimus

Šiais laikais, kai „darbo yra, o darbuotojų trūksta“, darbdaviams tenka nelengvas uždavinys, kaip išsiskirti darbo pasiūlymų jūroje, kaip „užkabinti“ tą tinkamiausią kandidatą ir paskatinti jį kandidatuoti į laisvą darbo vietą.

Remdamiesi kasdienio bendravimo su bedarbiais patirtimi, galime išskirti 6 priežastis, dėl kurių darbo ieškantys žmonės nereaguoja net ir į jiems tinkančius darbo skelbimus.

1. Pasiklysta informacijos gausoje

Kiekvieną dieną skelbimų portaluose pasirodo šimtai darbo skelbimų Bedarbiai susiduria su nemenku iššūkiu, kaip suvaldyti tokį didelį  informacijos srautą. Pirmiausia reikia susirasti skelbimų portalą, kuriame bus ieškomi darbo skelbimai. Tuomet darbo skelbimus reikia susirūšiuoti pagal tam tikrus kriterijus. Juos reikia atidžiai peržiūrėti, pasigilinti į siūlomas pareigas ir reikalavimus, pagooglinti informaciją apie įmonę. Tai užtrunka nemažai laiko ir reikalauja neblogų kompiuterinių įgūdžių. Todėl nenuostabu, kad kai kurie skelbimai „praslysta“ nepastebėti.

2. Nieko apie darbdavį

Ieškantieji darbo įtariai žiūri į skelbimus, kuriuose figūruoja tik atrankų kompanijos, o informacijos apie darbuotojų ieškančią įmonę visai nėra. Žmonėms svarbu žinoti, į kokią įmonę kandidatuoti. Apklausos rodo, kad beveik pusė kandidatų net nesvarsto galimybės kandidatuoti, jeigu nežino, kokia tai įmonė.

 3. „Darbas jauniems“

Jeigu įmonė siūlo „veržlų jaunatvišką kolektyvą“, pagal tokį skelbimą tikrai nesikreips vyresnio amžiaus kandidatas, (pagrįstai?) galvodamas, kad vyresni žmonės nėra pageidaujami. Taigi, skelbime nurodoma jauna komanda gali atbaidyti gerą ir patyrusį specialistą nuo kandidatavimo.
Beje, užuominų apie pageidaujamą kandidatų amžių reikėtų vengti dar ir dėl to, kad tai gali būti traktuojama kaip lygių galimybių įstatymo pažeidimas.

4. Aukšti reikalavimai

Darbdaviai neretai tikisi universalaus kandidato, tačiau jeigu darbo skelbime nurodyta pernelyg daug reikalavimų, žmonės vengia kandidatuoti. Kai kurie bedarbiai mano, jog gali kreiptis tik tada, kai 100 % atitinka visus reikalavimus. Todėl jeigu reikalavimų daug ir nors vieno iš jų kandidatas neatitinka, jis nekandidatuoja.

5. Neišsamūs skelbimai

Pasitaiko, kad darbo skelbimuose nėra informacijos apie tai, ką įmonė siūlo kandidatams, ko iš jų tikisi, kokius kelia reikalavimus, koks darbo pobūdis.  Nepakanka skelbime nurodyti vien tik pareigas, pvz. „gamybos darbininkas“ nenurodant konkrečių funkcijų, nes skirtingose įmonėse jis gali atlikti visiškai skirtingas užduotis. Todėl neišsamiai aprašytus skelbimus kandidatai tiesiog nekreipia dėmesio arba suinterpretuoja savaip.

6. Ilgas kandidatavimo procesas

Bevartydamas darbo skelbimus skirtinguose portaluose ir norėdamas pretenduoti į norimą poziciją, bedarbis kiekviename turi užpildyti skirtingas formas kiekvienąkart iš naujo suvesdamas visus savo CV duomenis.  Jeigu kandidatuoja ne į vieną poziciją ir svarsto kelias, turi ir po kelis CV užpildyti. Išsiuntę keletą ar keliolika CV ir nesulaukęs jokių atsakymų bedarbiai nusivilia ir nusprendžia negaišti laiko.