Miroslavo pokyčių istorija

Su Miroslavu pirmąkart susipažinome, kai jį į SOPA atlydėjo mama – tuo metu jam buvo 25-eri. Intelekto negalią turinčiam jaunuoliui savarankiškai ieškoti darbo buvo itin sudėtinga. Neturėdamas profesijos ir aiškios krypties, jis nežinojo, ką ir kaip galėtų dirbti.

Kita vertus, Miroslavas nekėlė didelių reikalavimų darbo pobūdžiui – buvo pasiruošęs ir indus plauti, ir kasti sniegą, ir produktus rūšiuoti. Vaikino motyvacija buvo aiški: noras dirbti ir būti naudingam. Todėl jis noriai įsitraukė į SOPA veiklas, kurių tikslas – atrasti, kokia darbinė veikla jam tinka labiausiai.

„Maisto banke“ Miroslavas kruopščiai rūšiavo ir dėliojo produktus į lentynas, nešiojo kartonines dėžes.

Miroslavas pozuoja su kitais 3 savanoriais, Maisto banko patalpose, pasipuošę Maisto banko prijuostėmis

Siekdami geriau suprasti Miroslavo gebėjimus ir pomėgius, siekėme išsiaiškinti Miroslavo pomėgius ir kasdieninius užsiėmimus. Sužinoję, jog Miroslavas prisideda prie ūkio darbų – skuta bulves ir plauna indus – pasiūlėme jam indų plovėjo darbą partnerių organizacijoje. Tačiau nuvykus į darbo vietą ir įvertinus visas sąlygas paaiškėjo, kad pozicija nėra tinkama dėl ilgų darbo valandų ir spartos piko metu.

Miroslavą intensyviai ruošėme darbo šešėliavimo iniciatyvos DUOday savaitei. Tuo metu jis turėjo progą pasimatuoti net keturias profesijas skirtingose įmonėse: įmonėje „Thermofisher” bandėsi gamybos darbuotojo profesiją, RIMI prekybos centre – salės darbuotojo.

Kino teatre „Pasaka“ Miroslavas stebėjo kasininko funkcijas ir išbandė bilietų tikrintojo  užduotis.

Miroslavas stebi kasininkės darbą, stovėdamas šalia

 

Miroslavas kartu su kolega tikrina bilietus į kiną

Per DUOday Miroslavas „pasimatavo” salės darbuotojo funkcijas greito aptarnavimo restorane McDonald’s. Čia jis susipažino su užduotimis virtuvėje ir darbais klientų aptarnavimo zonoje. Uolus jaunuolis paliko puikų įspūdį, todėl netrukus vadovai jį pakvietė prisijungti prie komandos.

 

Miroslavas McDonald's valo stalą

Šiandien Miroslavas dirba: valo padėklus, rūšiuoja šiukšles, šluosto stalus, o prireikus noriai padeda kolegoms. Paklaustas, kas labiausiai patinka darbe, Miroslavas sako, kad pats darbas teikia didžiausią pasitenkinimą. Jis didžiuojasi, kad gali užsidirbti ir prisidėti prie šeimos biudžeto.


Atrasti talentai, išugdyti įgūdžiai, įveiktos baimės, sugriautos darbdavių nuostatos – mūsų organizacijos kuriami maži pokyčiai, kurie kasdien veda didelės žmogaus gyvenimo permainos – įsidarbinimo – link.
Šie pokyčiai nebūtų įmanomi be socialiai atsakingų darbdavių, supratingų kolegų, savanorių ir rėmėjų.

Kurkime pokyčių istorijas kartu!

Paremti

VšĮ „SOPA“ bendrosios aukojimų sąlygos