Bendravimo iššūkius įveikusi Gabija atrado save darbe su duomenų tvarkymu
Vilnietė Gabija apie tai, kad turi aktyvumo ir dėmesio sutrikimą bei autizmą, sužinojo jau baigusi mokyklą, o prieš metus gavo ir autizmo diagnozę. Patyrusi daug iššūkių universitete bei darbo paieškose aptarnavimo srityje, su įdarbinimo tarpininkų „SOPA“ pagalba mergina atrado savo stipriąsias puses – IT gebėjimus bei anglų kalbą – ir jau pusmetį darbuojasi projektų vadovės asistente dizaino ir tyrimų agentūroje „The Critical“.
Vaikystėje prasidėję iššūkiai
„Mama pasakodavo, kad jau pradinėje mokykloje išsisukinėdavau nuo namų darbų darymo popamokinėje grupėje. Man, iš tikrųjų, būdavo sunku susikaupti, nes vaikai, kurie jau padarė namų darbus, galėdavo eiti šalia ir žaisti. Tai mane labai blaškė. Vėliau, kai reikėjo dirbti savarankiškai namuose, niekada jų nebedariau, man reikėjo daug pagalbos,“ – prisimena Gabija.
Merginai dėl bendraamžių patyčių teko net keisti mokyklą: „Tada dar nežinojau apie savo neuroskirtingumą, tai galvojau, kad esu keistuolė ir dėl to iš manęs tyčiojasi. Pavyzdžiui, su keliomis draugėmis tarpusavyje šnekėdavome angliškai ir vaikams nepatiko. Labai jautriai reaguoju, kai mano daiktus liečia be mano leidimo, tai klasiokai griebdavo juos ir mėtydavo. Man kildavo isterija, verkdavau, o jie juokdavosi iš mano reakcijos…Su laiku teko keisti mokyklą.“
Gabija vėlyvoje paauglystėje ėmė įtarti, kad serga depresija, tačiau artimieji tuo netikėjo: „Neišsigalvok, čia rimtai liga, sakė mama. Paskutinėje klasėje man visgi išrašė antidepresantų, kad galėčiau lengviau išgyventi baigiamųjų egzaminų stresą, tačiau po mokyklos baigimo tėvai nenorėjo, kad tęsčiau gydymą. O jo man tikrai reikėjo – jeigu kartais pamiršdavau ryte išgerti vaistus, mokykloje visą dieną tramdydavau ašaras. Buvo sunkus etapas.“
Nebaigtas universitetas ir gauta diagnozė
Baigusi mokyklą Gabija įstojo studijuoti japonų kalbą universitete: „Labai norėjau išmokti japonų kalbą. Sąžiningai lankiau tik japonų kalbos paskaitas, o visas kitas ignoravau, nes man tai atrodė beprasmiška. Mano smegenys veikia tada, kai man labai įdomu. Taigi japonų kalbos atsiskaitymą išlaikiau, o kitų – ne. Vėliau sugalvojau, kad jeigu neateisiu ir nesiregistruosiu į paskaitas, gal mane tyliai ir išmes… Bijojau bendrauti su administracija, sakyti tėvams.“
Mergina prisipažino, kad mokslai jai sekėsi sunkiai. „Turiu didelę kalbėjimo prieš auditoriją baimę – kyla panika, susikaustau, labai stresuoju per atsiskaitymus – smegenys užsiblokuoja ir paprasčiausius atsakymus pamirštu. Dėstytoja mano iššūkius ignoravo, netgi šaipėsi iš manęs,“ – su nuoskauda prisimena Gabija.
Kai Gabiją išbraukė iš studentų sąrašų, tėvai ją ragino pradėti dirbti. Mergina išbandė darbus aptarnavimo srityje – greito maisto restorane, kavinėje. Tačiau ir čia nerado savęs – didelis žmonių srautas trikdė, o patiriamas stresas dar blogino savijautą. Merginai buvo per sudėtinga net gyventi savarankiškai – pasirūpinti savo sveikata bei buitimi.
„Ėmiau domėtis ir galvoti, kas visgi su manimi negerai. Įtariau, kad man gali būti aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Psichiatrė, po pilno ištyrimo patvirtino, kad esu tiesiog „vadovėlinis” aktyvumo ir dėmesio sutrikimo atvejis, dar po kelių metų patikslinta, kad jį lydi ir autizmas, nes šios dvi būklės dažnai būna kartu. Anot specialistės, būtent dėl apleisto aktyvumo ir dėmesio sutrikimo man ir išsivystė depresija” – pasakoja Gabija. – „Pradėjus gerti vaistus man palengvėjo ir pagaliau žinojau, kas man yra.”
Mama paragino kreiptis į „SOPA”
Gabija prisimena, kad po keletos nevykusių bandymų dirbti aptarnavimo srityje, mama paragino ją kreiptis į įdarbinimo tarpininkus „SOPA”. „Dirbdami su Gabija greitai pastebėjome, kad jai sunkiai sekasi dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose – sunku susikaupti, kyla stresas, todėl perėjome prie individualaus darbo,” – pasakoja įdarbinimo tarpininkė Ugnė Elkimavičiūtė. – „Dirbome dvejomis kryptimis – aiškinomės, kur atsiskleidžia merginos darbiniai gebėjimai, stiprybės, ir ruošėmės darbo pokalbiams, nes būtent juose Gabija turėjo iššūkių.”
„Darbo pokalbiuose visada pradedu labai jaudintis, panikuoti, dažnai net apsiašaroju… Kad nepradėčiau verkti, bandau nukreipti dėmesį tarškėdama visokius nereikšmingus dalykus, pavyzdžiui, apie savo katiną. Net jo nuotraukas parodau telefone. O darbdaviams tai visai neįdomu,” – atvirauja Gabija.
Ugnė prisimena, kaip Gabija jiems papasakojo apie savo pomėgį žaisti kompiuterinius žaidimus ir tai tapo raktu į sėkmę: „Ėmėme testuoti jos kompiuterinius gebėjimus ir rezultatai nudžiugino. Mergina ne tik gerai moka anglų kalbą, bet ir turi puikius IT „instinktus”, greitai mokosi. Jai puikiai sekėsi „Telia Lietuva” kompiuterinių įgūdžių pamokose. Per „DUOday” tikslingai parinkome darbo šėšėliavimo vietas – darbas prie kompiuterio, bet skirtingo tipo užduotys. Supratome, kad Gabijai tinka monotoniškas darbas, su aiškiomis instrukcijomis – pavyzdžiui, duomenų suvedimas, tvarkymas. Sužinojome, kokio darbo jai ieškoti.”
Jau pusę metų darbuojasi dizaino ir tyrimų agentūroje „The Critical”
Rūta Taujanskaitė, „The Critical” projektų vadovė, prisimena, kad kurį laiką su kolegomis diskutuodavo, kad galėtų įdarbinti komandoje žmogų su negalia, ir todėl kreipėsi pagalbos į įdarbinimo tarpininkus „SOPA”.
„Bet kurį darbdavį, kuris dvejoja, ar pavyktų, kviečiu žengti pirmą žingsnį ir pakviesti „SOPA” kandidatus susipažinimo pokalbiui. Nors anksčiau asmeniškai nebuvau susidūrus nei su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu ar kitomis negaliomis, bet kai pokalbio metu pamačiau veidus žmonių, kurie nori dirbti, nori būti bendruomenės dalimi, visos dvejonės dingo” – tvirtina Rūta. – „Visiems kandidatams davėme atlikti užduotį namuose ir Gabija ją padarė idealiai, todėl ją pasirinkome. Be to, negaliu nepaminėti ypatingai sklandaus ir praktiško bendradarbiavimo su „SOPA” specialistais. Atlikus išsamius pasiruošimo darbus, nauja kolegė įsiliejo į kolektyvą be didesnių iššūkių.”
„Pirmas mano pokalbis su darbdaviu vyko nuotoliu. „SOPA” darbuotojos man padėjo jam pasiruošti, turėjau ant lapelio susirašius savo stiprybes, klausimus, pageidaujamus pritaikymus, kad nestresuočiau ir nepradėčiau…kalbėti apie katiną,” – šypsosi Gabija. Įdarbinimo tarpininkė Ugnė patikslina, kad pokalbio metu buvo aptarti Gabijos iššūkiai dirbant tarp žmonių bei atviroje erdvėje, reikalinga hibridinio darbo iš namų galimybė, daugiau pertraukų bei asmeninis mentorius, kuriuo ir tapo projektų vadovė Rūta.
„Gabiją įdarbinome pusę etato projektų vadovo asistente. Ji dirba pasikartojantį techninį darbą su mūsų sistemomis. Pirmas dvi savaites su Gabija sėdėdavau atskirai, kabinete, skyrėme laiko susipažinti, darbui išmokti. Galvojom, kad jai reikės kambariuko visam laikui, bet vieną dieną mergina sutiko prisijungti į bendrą erdvę – dabar užsideda ausinukus ir darbuojasi. Įvyko persilaužimas, tik iki šiol prisibijo į ofisą atsivedamų keturkojų, tai kolegas išmokėme perspėti iš anksto,” – pasakoja Rūta. – „Gabija atranda kalbą su visais kolegomis, prisijungia ir į susibūrimus po darbo. Štai važiuosime kartu į pirmą „workation” Nidoje. Gabijai tai pirmas darbas ofise, organizacijoje, todėl padėjau jau susikurti „Linkedin” paskyrą ir ją rasite mūsų įmonės interneto svetainėje prie darbuotojų. Gabija yra tokia pat kolegė kaip ir visi, mums tikrai labai pasisekė ją įdarbinti!“
Atrasti talentai, išugdyti įgūdžiai, įveiktos baimės, sugriautos darbdavių nuostatos – mūsų organizacijos kuriami maži pokyčiai, kurie kasdien veda didelės žmogaus gyvenimo permainos – įsidarbinimo – link.
Šie pokyčiai nebūtų įmanomi be socialiai atsakingų darbdavių, supratingų kolegų, savanorių ir rėmėjų.
