Artūras

Pirmąjį savo darbą Artūras pradėjo būdamas keturiasdešimties

Vilnietis Artūras, padedamas socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“, darbą aptarnavimo srityje rado per kelis mėnesius. Tačiau vyriškiui, turinčiam ilgalaikių psichinės sveikatos iššūkių, tai buvo esminis lūžis gyvenime – tai pirmasis jo nuolatinis darbas. Įsidarbinimas tapo tramplynu ne tik į pajamas asmeniniams poreikiams, bet ir priežastimi mokytis naujų savarankiškumo įgūdžių.

Pomėgis sportuoti įkvėpė naujai darbo krypčiai

„SOPA“ vadovė Jurgita Kuprytė prisimena darbo pradžią: „Artūras pas mus atėjo gavęs rekomendaciją iš psichikos sveikatos centro, kurio paslaugomis naudojosi. Jam reikėjo pagalbos įsidarbinant. Kadangi neturėjo jokios darbinės patirties, pradėjome nuo standartinio pradinio įvertinimo – įgūdžių, norų ir galimybių.“ Artūras buvo baigęs virėjo-konditerio mokslus, todėl galvojo, kad galėtų dirbti pagalbiniu darbininku virtuvėje. Tokia ir buvo „SOPA“ paieškų kryptis, bet planas netikėtai pasikeitė.

„Mūsų klientams, kurie neturi jokios darbo patirties arba yra ilgalaikiai bedarbiai, visada siūlome išbandyti kitas, galbūt jiems netikėtas veiklas, pasimatuoti skirtingas profesijas. Tai dažnai pasiteisina” – pasakoja J. Kuprytė. Su socialine įdarbinimo agentūra „SOPA“ jau ne pirmus metus bendradarbiaujantis „Decathlon“ prekybos centras kiekvieną pavasarį ieško pagalbinių darbuotojų sezoniniam darbui aktyviu vasaros periodu. Taip buvo organizuotas pažintinis vizitas grupei „SOPA“ klientų. Jame sudalyvavęs Artūras iš karto pamiršo apie ieškomą darbą virtuvėje: „Išėjau po vizito ir pasakiau, kad noriu dirbti „Decathlon“. Labai mėgstu sportuoti, žinau sporto rūšis, todėl sudomino prekės. Parduotuvė tokia didelė, erdvi, visi maloniai bendrauja, čia atvažiuoja žmonės iš viso miesto!”

Susirasti darbą – tik kelio pradžia

Taip po mėnesio bendradarbiavimo su “SOPA” Artūras gegužės mėnesį pradėjo darbą „Decathlon“ prekybos centre. Jo užduotis buvo lankstyti ar sukabinti atgal ant pakabų drabužius, paliekamus prie pasimatavimo kabinų.

„Pradžioje jis atliko kelių dienų praktiką, buvo stebima, kaip seksis skirtos užduotys. Artūrui viskas pavyko ir buvo įdarbintas net šešioms valandoms per dieną. Tačiau čia mūsų darbas nesibaigė – kad galėtų dirbti, vyriškiui teko padėti išmokti savarankiškai naudotis transporto programėle, atvykti autobusu į darbą, išmokti naudotis internetine bankininkyste,“ – pasakoja „SOPA“ vadovė J. Kuprytė. – „Tai iššūkiai, su kuriais jis nesusidūrė iki šiol, gyvendamas tėvų namuose ir tiesiog gaudamas neįgalumo pašalpą.“

Artūras prisimena, kad darbo pradžia buvo nelengva: „Buvo sudėtinga, o norėjau kuo geriau pasirodyti savo pirmame darbe. Kolegos kalbėjo trumpiniais, prekių ženklų pavadinimais, kurių iš pradžių nesuprasdavau. O pakabų yra net septynios rūšys ir dar užkabinimo būdai skiriasi. Teko daug klausinėti, prašyti pagalbos ir aš labai stengiausi.“

Tačiau vyriškis nesijautė vienišas, darbe jis ėmė bendrauti su kolegomis, kurie irgi naudojosi  „SOPA“ paslaugomis. Pradėjo vienas kitam talkinti darbuose ir net kartais kartu pietauti.

Kruopštus darbas neliko nepastebėtas

Neužilgo darbo vietoje Artūras ėmė jaustis visai kitaip: „Visus darbus dariau automatiškai, žinojau mintinai sukabinimo ir sulankstymo būdus. Turiu gerą atmintį. Susikaupdavau ir ne tik sutvarkydavau, bet ir išnešiodavau rūbus po skyrius, kur jie kabėjo. Pats rodau iniciatyvą – nelaukiu, kad ateis kolegos iš skyrių pasiimti. Taip pat padedu išdėlioti atvežtas prekes iš sandėlio.“

„Artūro progresas mus apstulbino! Jis pradėjo daugiau bendrauti, pažinti kolegas. Parodė iniciatyvą net konsultuoti parduotuvės lankytojus, nukreipti kažko nerandančius. Dabar jis mokosi skanuoti prekių barkodus su išmaniaisiais skaneriais, tikrinti kainas. Visą tai pastebėjo „Decathlon“ vadovai ir po vasaros Artūrui pasiūlė neterminuotą darbo sutartį“ – džiaugiasi J. Kuprytė. Vyriškis prisipažino, kad didžiuojasi įvertinimu, o ateityje norėtų net pereiti dirbti į skyrių asistentu.

Artūro šeima be galo džiaugiasi jo darbu. „Darbe išmokau tvarkos. Dabar ir namuose visas spintas ir lentynas sutvarkau. Tėvai džiaugiasi, kad turiu pinigų savo išlaidoms. Buvo atvykę pas mane į darbą aplankyti, apžiūrėjo, kaip aš dirbu“ – pasakoja jis. – „Pinigų neleidžiu, taupau, kad pasidaryti remontą ir įsirengti kuklią, bet naują virtuvę. Tik nusipirkau džinsus ir megztinį. Dar svajoju įsigyti išmanų telefoną, bet reikia išmokti tokiu naudotis. Tai man bus naujas iššūkis.“

Jau pusę metų „Decathlon“ dirbantis vyriškis pabrėžia, kad dirbdamas jaučiasi žymiai geriau: „Anksčiau tiesiog laiką leisdavau vienas namuose – prie kompiuterio ar televizoriaus. Kartais nueidavau pasportuoti. Nebenorėčiau taip gyventi. Geriau emociškai jaučiuosi kai dirbu, bendrauju su žmonėmis. Tai pakeitė mano gyvenimą.“

2022 metais “SOPA” sukūrė pokyčius 105 žmonių gyvenime!

Tai žmonės su fizine, psichikos ar kompleksine negalia, brandaus amžiaus asmenys, nuo karo bėgantys ukrainiečiai, kuriems suteikta reikalinga socialinė pagalba.
Atrasti talentai, išugdyti įgūdžiai, įveiktos baimės, sugriautos darbdavių nuostatos – mūsų organizacijos kuriami maži pokyčiai, kurie kasdien veda didelės žmogaus gyvenimo permainos – įsidarbinimo – link.
Šie pokyčiai nebūtų įmanomi be socialiai atsakingų darbdavių, supratingų kolegų, savanorių ir rėmėjų.

Kurkime pokyčių istorijas kartu!