Įdarbinimas su parama – pasiteisinęs neįgaliųjų įdarbinimo modelis

Lietuvoje dirba tik apie 28 % visų negalią turinčių darbingo amžiaus žmonių su negalia, apie 166 tūkstančių  neturi darbo. Nėra individualizuotų paslaugų, kurios padėtų neįgaliesiems integruotis į atvirą darbo rinką. Viena tokių priemonių – įdarbinimo su parama modelis –siekiama užtikrinti ilgalaikę, individualią pagalbą žmonėms, patiriantiems sunkumų, gauti ir išlaikyti darbą atviroje darbo rinkoje.

Tikslas –apmokamas darbas atviroje darbo rinkoje

Įdarbinimas su parama grindžiamas prielaida, kad dirbti gali bet kas, nepriklausomai nuo negalios. Kiekvienas žmogus gali dalyvauti darbinėje veikloje, jei tik jam pavyksta pasirinkti tinkamas darbo sąlygas ir aplinką. Svarbus principas yra tas, kad žmogus turi dirbti atviroje darbo rinkoje ir gauti darbo užmokestį. Įvairios užimtumo programos, savanorystė ar mokymai gali būti kaip patirties ar įgūdžių įgijimo priemonė, tačiau galutinis įdarbinimo su parama tikslas padėti neįgaliajam dirbti ir užsidirbti.

Vietoj testų – į  asmenį orientuotas vertinimas

Įdarbinimo tarpininkas, kurdamas draugišką santykį su ieškančiuoju darbo, pirmiausia stengiasi jį kuo geriau pažinti kokybiniais metodais, tokiais kaip į asmenį orientuotas konsultavimas. Nekeliami jokie išankstiniai reikalavimai kliento išsilavinimui, darbo patirčiai ar gebėjimams, tačiau paaiškinama, jog įdarbinimas yra ilgalaikis procesas, kuriam įgyvendinti būtinos abiejų dalyvaujančių pusių pastangos.
Bendraudamas su klientu, specialistas ne tik įvertina informaciją apie asmenį, ką jis gali ir nori dirbti, bet ir šeimos aplinkybes, gyvenamą vietą, transporto grafikus ir kitas aplinkybes, galinčias turėti poveikį darbo paieškoms. Taip pat įvertinami sunkumai, su kuriais susiduria darbo ieškantis žmogus.

Individualizuota darbo paieška

Siekiama, kad darbo paieška prasidėtų kuo greičiau, negaištant daug laiko ilgam paruošimui ar apmokymui. Stengiamasi rasti darbuotojui tinkamą darbovietę, ir atitikti darbdavio lūkesčius. Vienas darbo suradimo metodų yra darbo sukūrimas (angl. jobcarving, jobdevelopment) – kai įdarbinimo specialistas pasiūlo įmonei sukurti naują darbo vietą neįgaliajam identifikuodamas užduotis, kurias gali atlikti žmogus su negalia. Šis metodas ypač efektyvus įdarbinant žmones su intelekto sutrikimais.

Pagalba darbo vietoje – būtina

Įdarbinimo su parama modelis grindžiamas „pirma įdarbinimas – paskui mokymasis“ (angl. – place then train”) principu, todėl asmeniui įsidarbinus pagalba yra tęsiama – padedama atlikti darbo užduotis, teikiama emocinė parama. Tarpininkas dalyvauja asmens gyvenime, kol įsitikina, kad jis tikrai sugebės tinkamai atlikti darbo funkcijas ir įsitvirtinti darbo vietoje.

Įdarbinimo su parama modeliui veikiant sklandžiai asmuo, kuriam buvo suteikta pagalba, integruojasi į laisvą darbo rinką, o darbdavys nepatiria nuostolių, kuriuos reiktų kompensuoti, nes tarpininko pagalbos sulaukęs darbuotojas sėkmingai susitvarko su pareigomis, už kurias jam mokamas atitinkamas atlyginimas.

Pasaulyje sparčiai paplitusi paslauga

Šiandien įdarbinimo su parama pavyzdžių galima rasti įvairiose pasaulio valstybėse, nuo Honkongo iki Čekijos Šis modelis atsirado 1970-1980 m. JAV ir Kanadoje, siekiant įrodyti, kad asmenys su sunkia proto negalia gali dirbti atviroje darbo rinkoje ir atlikti sudėtingas užduotis, jeigu jiems suteikiama tinkama pagalba darbo vietoje. Pasiteisinęs modelis vėliau buvo išplėtotas ir pradėtas taikyti ir kitokią negalią turintiems žmonėms, o taip pat ir tiems, kuriems dėl socialinių sunkumų keblu įsidarbinti ir išsilaikyti darbo vietoje, pavyzdžiui, imigrantams.

Yra ko pasimokyti iš Nyderlandų

Nyderlanduose veikia daugiau 350 įmonių, teikiančių įdarbinimo su parama paslaugas, kurios yra finansuojamos socialinio draudimo lėšomis. 2011-aisiais neįgaliųjų įsitraukimas į darbo rinką išaugo 245% lyginant su 2005 m. Norėdami dalyvauti įdarbinimo su parama programoje skirtingas negalias turintys asmenys privalo būti bent 35% darbingi, nors jauniems žmonėms šis rodiklis gali būti mažesnis, atsižvelgiant į konkretų atvejį. Taip pat neįgalusis turi galėti dirbti bent 12 valandų per savaitę. Norintiems įsidarbinti prieinamos individualizuotos įdarbinimo specialistų teikiamos paslaugos, o taip pat ir techninė, transporto pagalba, palanki mokesčių sistema.

Lietuvoje – didelis poreikis individualizuotoms paslaugoms

Šiuo metu Lietuvoje įdarbinimo su parama paslaugas teikia pavienės nevyriausybinės organizacijos, tarp jų ir VšĮ “SOPA”. Deja, įdarbinimo su parama paslaugos nėra įteisintos ir sistemingai teikiamos valstybės mastu. Tokie laiko bei tarptautinės patirties patikrinti modeliai, kaip įdarbinimas su parama, padarytų proveržį siekiant kuo didesnio įvairias negalias turinčių žmonių įsitraukimo į darbo rinką. Būtų skatinamas neįgaliųjų poreikius atitinkančių darbo vietų kūrimas bei abiems pusėms naudingų santykių tarp neįgalių darbuotojų ir darbdavių vystymas. Šio modelio įgyvendinimas padėtų ne tik sumažinti socialinę atskirtį, bet ir užpildyti darbo rinkoje esančias laisvas darbo vietas.

Šaltiniai: Supported Employment for people with disabilities in the EU and EFTA-EEA, 2011