Tautvydas

Regėjimo negalią turintis Tautvydas sėkmingai dirba „Socialiniame taksi“ skambučių operatoriumi, savo darbu džiugindamas klientus, darbdavius ir save patį.

Anksti į savarankišką gyvenimą

Tam, kad galėtų eiti į pirmą klasę, būdamas septynerių Tautvydas iš nedidelio Šiaurės Lietuvos miestelio atvyko į Vilnių. Nuo gimimo nematantis vaikas pradėjo lankyti specialiąją neregių ir silpnaregių mokyklą.

Baigęs vidurinį mokslą Tautvydas sėkmingai išlaikė egzaminus ir įstojo į Mykolo Romerio universitetą, pasirinkęs socialinio darbo studijas. Tautvydas prisimena, jog išėjimas iš neregiams pritaikytos ir saugios aplinkos į savarankišką gyvenimą kėlė nerimo, nebuvo aišku, kaip reikės išmokti naujus maršrutus, kaip seksis sutarti su reginčiais kurso draugais. Studijuodamas jis sulaukė didžiulės paramos iš dėstytojų, kartais net palankesnio vertinimo ar net tam tikrų nuolaidų. Gal dėl to kursiokai ėmė šnairuoti ir ne visuomet skubėdavo pagelbėti, palydėti ar padėti susiorientuoti. Pasitaikė netgi nuomonių – „kam tau studijuoti, geriau sėdėk namie“.

Studijos baigtos – kas toliau?

„Iki studijų baigimo jaučiausi ramiai, bet kai tik gavau diplomą, užplūdo sunkios mintys – o kas, jei niekada nerasiu darbo? Jei darbų, kuriuos galėčiau dirbti, tiesiog nėra? Jei reikės rinktis tarp nuobodaus nekvalifikuoto darbo socialinėje įmonėje ir grįžimo į kaimą pas mamą? Ką aš veikčiau kaime? Labai norėjau likti sostinėje“ – prisimena Tautvydas.

Trumpos darbo paieškos

Tautvydui pasisekė – praėjus mėnesiui po studijų baigimo pažįstama pasiūlė kreiptis į SOPA. Jau po antro susitikimo buvo surastas skelbimas, jog „Socialinis taksi“ ieško darbuotojo. Įdarbinimo tarpininkė padėjo skubiai pasirengti CV bei komunikavo su įmone dėl galimybės neregiui dirbti skambučių operatoriumi. Pats Tautvydas daug vilčių sakosi nedėjęs: „Beveik buvau įsitikinęs, kad manęs nepaims, kam rinktis mane, kai labiau apsimoka imti regintįjį?“. Tačiau darbdavio sprendimas buvo palankus ir jie sutiko priimti Tautvydą į darbą. SOPA lydėjo susitvarkant dokumentus, gaunant išvadas, kad gali dirbti pritaikytomis sąlygomis.

Darbas „Socialiniame taksi“

Tautvydas kasdien bendrauja su „Socialinio taksi“ klientais ir vairuotojais – priima skambučius, internetu sistemoje registruoja naujus klientus, tvirtina užsakymus, perduoda informaciją visų miestų vairuotojams. Nemažai bendrauja klientus apie Socialinio taksi paslaugas, prireikus sprendžia problemas.

SOPA darbuotojai padėjo Tautvydui išmokti dirbti su sistema. Teikėme pagalbą darbo vietoje – padėjome pritaikyti registravimo sistemą, kad Tautvydas galėtų tvirtinti vartotojus ir užsakymus, rūšiuoti juos pagal įvairius kriterijus. Kadangi Tautvydas neturėjo daug darbinės patirties, prireikė konsultacijų dėl veiksmų iškilus nenumatytoms situacijoms, kaip dirbti su klientais, aptarti sudėtingi atvejai, konfliktų valdymas, teikiamas emocinis palaikymas.

Kas pasikeitė

Darbą Tautvydas vertina rimčiau nei studijas – „studijas darai dėl savęs, o darbas – visai kas kita, darbas – dėl žmonių. Negaliu atsainiai dirbti, nes tai gali pakenkti kitų žmonių gerovei. Dabar jaučiuosi atsakingas, turiu derinti su vairuotojais, darbas tai jau nebežaidimas.“

Pradėjus dirbti, sako Tautvydas, gyvenimas tapo įvairesnis – atsirado priežastis atsikelti ryte, susitvarkė paros režimas. „Vis dažniau pagalvoju apie nuosavo būsto Vilniuje įsigijimą – ir tai nebeatrodo kaip nereali svajonė,“- sako Tautvydas.

Patenkinti darbdaviai

Tautvydo darbu negali atsidžiaugti „Socialinis taksi“ vadovė Solveiga: „Labai tikimės, kad Tautvydo atvejis bus ne paskutinis, kaip žmogus su negalia gali taip sklandžiai įsilieti į komandą. Jis dirba su didžiule energija, kruopščiai ir atsakingai. Mes visi vieni iš kitų mokomės ir raginam nesustoti, nes tai ne tik prasminga, bet ir naudinga visoms pusėms: Jūsų dėka turime nepamainomą darbuotoją ir naują draugą savo komandoje. Tautvydas griauna visus stereotipus!“